„Teatro vaiku“ vadintas Gintautas Genys daugybę valandų praleisdavo Kauno dramos teatro salėje. Su pasididžiavimu širdyje jis stebėjo tai, kas vyksta scenoje, kur jo tėvas, aktorius Kęstutis Genys, „be jokio pasigailėjimo save degindavo kūrybos liepsnose iki pelenų“. Toks teatrinių patirčių bagažas ir tėvo tikėjimas laisva Lietuva skatino Gintauto domėjimąsi savo krašto istorija bei kultūra. Nenuostabu, kad autoriaus įvairialypio kūrybinio palikimo sąraše yra ir istorinio romano žanras. Paskutinioji G. Genio trilogija „Pagaunės medžioklė“ skirta labai sudėtingam ir skausmingam Lietuvos istorijos tarpsniui – Abiejų Tautų Respublikos žlugimui ir padalijimui. Garbę, patriotizmą, kūrybą keitė neapykanta, melas, išdavystės ir visa ko naikinimas. Griuvo gyvenimai, pasitikėjimas, santykiai, bet kartu pradėjo formuotis nauji žmogiškieji ryšiai, augo ne tik baimė, bet ir siekis priešintis pavergėjui. 1831 ir 1863 metų sukilimai, laisvės troškimas, sudėtinga istorinių asmenybių akistata su to meto tikrove, giminystės ryšiai, problemos ir realijos, kiti būdingi epochos bruožai, – visa tai sukuria dramatišką istorinio proceso viziją. Tragiškos aplinkybės sustiprina romano emocinį klodą, o intriguojantys veikėjų nuotykiai, kartais įgaunantys detektyvinį atspalvį, neleidžia skaitytojui atsitraukti nuo knygos. Lengvu stiliumi parašytas romanas ne tik atskleidžia sudėtingus Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos santykius, bet ir atlieka švietėjišką misiją, žvelgdamas į įvykius giliau nei vadovėlis ar mokslinis straipsnis. Tad knyga bus įdomi  ir autentiškumo ieškantiems tautiečiams, ir žinių trokštantiems vyresniųjų klasių moksleiviams.  Juoba kad jau ne vienas istorijos mokytojas yra pažėręs komplimentų šiam romanui, kaip nuostabiam Lietuvos istorijos pažinimo šaltiniui...